dantis

dantìs, -iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, -čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios, kremtamosios dañtys KI196. Krūminiai dantys SD374. Pieniniai, raginiai dantys rš. Iltinis, pryšakinis, užpakalinis, viršutinis, apatinis dantìs Vvr. Vienas dantis ir tas klibantis J. Dantìs išlūžo, išklibo, iškrito Vvr. Dantys išpuolė B. Sopamas dantìs Ds. Jau tik vienas pryšakinis dantìs man likęs Gs. Tas dañtis kliba Ėr. Manip liko tiktaik vienas dantỹs Zt. Sveikas dantỹs ir skauda Pc. Negražu, kad priešakinis dantỹs atsikišęs Kp. Tavo vienas dantỹs kreivas Rdm. Nė vieno dantiẽs neturiu Vvs. Ir išlūžk tu man tokiam sveikam dañčiui! Rdm. Dañtį maudžia Srv. Dañtį reikia ištraukti Vv. Dantỹ skylelė stovi Jnšk. Krūminy dantỹ jau baisi kiaurymė Gs. Dantis kiauras B. Jos visi dañtes iškirmiję Rdm. Išmušti visi dañtes Aps. Dañtes visi sopėjo, išlakiojo daug Tvr. Dañtes priekiniai (juok. kermošiniai), krūminiai (krėsliniai) Švnč. Kad duosiu, tuoj dañtes išbarškės! Kp. Dañtes iškelti (sutinusios dantenos) Lp. Dantis dygsta R408. Atsimetė (atšipo) dañtys nu to obulo, nė suleisti nebgaliu Vvr. Atsipjovė dañtys nu obulų KlvrŽ. Jo dantaĩ kap vilko Lp. Senas, o dañtys kap liepa (sveiki, balti) Arm. Dañtys kap karveliai (sveiki, balti) Gs. Senas jau – be dantų Dkš. Spyrė su klumbe į snukį, i po dantų̃ Bt. Da jaunas vyras, o jau po dantų̃ Bt. Tėvas neišleidžia pypkės iš dantų̃ Pn. Iš dantų̃ dar nesenas Srv. Arklys velia tarp dantų̃ pašarą – neėda kaip reikia Ėr. Kankolai víenos žemės – negal nė dantų̃ suleisti KlvrŽ. Dančių̃ nėra Lz. Dantìs laupyti (lupti, traukti) Grž. Drugys kreta, dantìs vien tauškina Skd. Jau šuva suleidė dantìs ant ančiuką! Rm. Pataikė akmeniu į dantìs Ėr. Nutilk, gausi per dantìs Rm. Rėkia visa naktis dantim̃ (labai skauda) Rdm. Dantimù (dantimis) pakelia klemką Arm. Sėdi, dantyse pypkį rūkydamas Nm. Brązgėjo dantysè žirniai J. Kad aš tau duosiu dantỹs, tai tu rūgusio pieno tris dienas nesukramtysi! Kp. Dantýsan nežiūri Lkm. Dantys klibančios B. Dantys balti, dideli kaip kultuvės Žem. Jų dantys labai nesveikos Vd. Tėvas supykęs, dantis tratindamas, lėkė laukan Žem. Vilkas kala dantimis iš piktybės S.Dauk. Visas drebėjo nesulaikydamas danties ant danties rš. Dañtys juk, anot ano, sukrošusių metų riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera boboms K.Donel. Stovėjo kitsai vaikelis su savo geromis dantimis, bekrimsdamas labai kietą pyragėlį Ns1847,1. Atšips dantes DP65. Dantes jo – dantes levo SPII257. Dantimìs sukramtę prariję DP265. Bobos, neturėdamos dantų, bevobul B. Dantis išgėlė B. Jo dantys baltesni nei pienas BB1Moz49,12. Peliutė apsirgo: krėtė ją drugys, net danteliai drebėjo J.Jabl. | prk.: Na, ale ir dantẽliai jo (liežuvingas) Srv. Žinau aš tavo dantis! Ds. ^ Vaikščioja kai dantìs pametęs Mrj. Šneka kai be dantų̃ Skdv. Tegavo medaus kaip ant dantiẽs uždėt Jnš. Ko siulpstai, lyg be dantų̃ Lp. Atsidarė dantis kaip mintuvus LTR(Šll). Raukos kaip dantį geliamas J.Jabl. Blaškos it dantų geliamas S.Dauk. Parnešk ir man ką nors už dantiẽs Skr. Nuo mėsos dañtys išvėpsos Plv. Ilgai miegi – uodegoj dañtys pradės dygti Srv. Kas, pieną gerdamas, dantìs išdegė, tas ir į [šaltą] vandenį pučia J.Jabl. Nėr šieno nei dañčiui išrakt Tr. Ilgų dantų̃ senas vilkas Grž. Šuva neprašys dantų̃ (įkąs) Slm. Šuns dañtys nepirkti Grk. Žiemos dañtys ilgi – tiek pašaro buvo, o jau baigias Skdt. Jaunas šoka – žemė dreba, senas šoka – dañčiai kleba Jnšk. Ankstybasis dantis rakinėja, vėlybasis akis krapštinėja J.Jabl. Duok Dieve dantų̃ – duonos pakaks Ds. Dievas davė dantis, Dievas duos ir duoną BPII399. Visų dañtys lygūs ir balti, o nežinai, kas už dantų yra, t. y. širdy J. Visų baltos dantys, o nežinai, kas už dantų yra MŽ331. Tu man dantysè atneši! Dkšt. Neveizd giltinė dantų R¹73. Dovanai į dantis nežiūrėk J.Jabl. Ne visų dantimis peles gaudyti PPr389. Ar jau proto dantys sudygo (ar ką nors išmanai)? Krkl. Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriuvo Sim. Nežiūrėk į dančiùs, duok (mušk be atodairos) Jnšk. Įmanytų – dañčiais žmogų suėstų (labai nekenčia) Jnšk. Dantis praėdęs, protą neįgavęs S.Dauk. Apteks lūpos dantis (juokas praeis) B. Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti (nieko negausi) VP45. Per barzdą varvėjo, dantys neregėjo VP36. 2. grėblio vinis, kuolelis: Grėblio dantìs išlūžo End. Grėbliui vienas dantỹs iškrito Kt. Grėbliuo dantiẽs nemoka nudrožti, ir da putas Vvr. Grėblio dañtes išbirėjo, reikia nauji dėt Kp. Pardžiūvo grėblys, ir paklibo visi dantys Vvr. Grėbk kaip reikia, nelaužyk dantų Ėr. Patankinai grėbliui dančiùs sudėt Jnšk. Dirba grėblelį, drožia dantelį, ketina leisti šienelio grėbti Čb. 3. vielos kabliukas verpiamojo ratelio sparne: Nunešk šakeles pas ratelnyką, kad įdėtų dañtį Alv. Įdantyk sparną: pusė dantų išlūžę Slm. Išdilo nuo vilnonių siūlų dañtys Grk. Atliko sparnai be dantų̃ Pc. Kad nereiks eit į kluoną, tai aš per kokį vieną dantùką įverpsiu Gs. Jau dantẽliai prasiverpę OG133. ║ siūlų kiekis, suverptas per vieną dantį: Mislinau, kad priverptau špulią, ale priverpiau dañtį Lp. Paskutinį dañtį apipinok, kad neapirtų Rdm. Jinai atsikėlus, kol pečių kuria, dar kokius penkius dančiùs suverpia Sml. Nėr kada nei dantùko priverpt Rdm. 4. pjūklo liežuvėlis: Pjūklo dañtys KII365. Pielos dañtys (dañčiai) pribukę, pagaląsk Ėr. Pielės dañčiai išsiklaipę – nebėr tako Jnšk. Padavei skerspjūvę su išlūžusiais dantim̃ Kt. Iškraipyk pjūklo dantis, tako nebtura Vvr. 5. mašinos rato ar laikrodžio ratelio krumplys: Mašinos (linų minamos) dañtes nulakstė, nebesuka šiekštarnios Kp. Pakliuvo kūlaitis, ir išlakstė šeštarnės dañtys Vvr. Dančiùkai [laikrodžio ratelių] visiškai išdilę Rm. 6. vežimo ar plūgo dalies krumplys kam užkabinti: Dañtes yr plūgo dišliaus pryšaky užkabyt branktu Vrn. Dañtes, ką užsideda atasajos Kpč. 7. [i]šukų stulpelis, šukuočiaus virbalas: Šukų dañtys KII365. Šukų dañčiai prilindę (prisivėlę) Jnšk. Šukom pusės dantų̃ nebėr – išlūžinėjo Ėr. Nusipirk su retais dantim̃ šukas Kt. Reti dañtes šepečio, negražiai linus šukuoja Rdm. Medinių šepečių ne toki aštrūs dañtes, tiek nenupeša linų Rdm. 8. R242 skieto strustis, balanėlė: Grąženo skietą be dvie[jų] dantų Švnč. Kad ir skietas suiro, bet dañtys reikia saugot [kitam skietui padaryti] PnmA. ║ tarpas tarp skieto balanėlių: Palikau dantį tuštį, ir išejo kiaurynė audekle Šts. 9. karštuvų, braukčių peilis: Dantis karštuvių B. Tų braukčių aštrūs dañtys – kapoja linus Ėr. Karštuvų dañčiai išsiklebedavo Jnšk. 10. medinis kaištis obliaus kaltui pritvirtinti: Pakalk dañtį giliau, bo negriebsi lentos Krk. 11. Pn metalinis žeberklo smeigtukas, kuriuo žuvis duriama. 12. šiaip koks smailus daiktas: Iškarpyk dantis [iš popieriaus] lentynom aprėdyt Rdm. Gluosnio lapai su smulkiais danteliais rš. Marškinių rankovės su dantùkais Rdm. Vožtuvėliai [bitės viduriuose] dar turi tankius dantelius rš. Viens dantis [uolos] gulėjo ... prieš Michmas Ch1Sam14,5.

◊ aneĩ į dañtį (dančióp) visai (nėra): Kad ateina pavasaris, duonelės aneĩ dančióp nėra Rod.

[nė̃] ant [víeno] dantiẽs labai nedaug, truputį: Atnešė sūrio tik ant vieno danties Ll. Kiek čia tepadėjai [valgyti], nė ant dantiẽs Brs.

ant dantų̃ aikštėje, ant tako (būti kam valgomam): Čia ant dantų̃ obuoliai – visi praeidami skina, raško Rm.

ant dantų̃ (dañčių) im̃ti (paim̃ti, laikýti, nèšti, turė́ti) apkalbėti, rieti, erzinti, išjuokti: Bobos mane ant dantų̃ pàėmė Krkl. Tùri ant dantų̃ Lp. Visą vakarą ė̃mė jį ant dañčių Jnšk. Visi jį laĩko ant dantų̃, prasimano visokiausių dalykų Mrj. Dabar jau daugelis mane an dantų̃ nẽša – vis aš i aš Švnč.

ant dantiẽs pakliū́ti Ėr būti apkalbėtam.

árklio dantìs rupus ir kietas medis, arkliadantis: Árklio dantìs – neperpjausim Prn.

dañtį atką́sti

1. nieko nepešti: Lindo lindo ir atkándo dañtį Jnšk.

2. nusivilti, pasidaryti nebepatinkamam: Matai, atkándai dañtį – jau ir siūt nebepatinka Slm.

dañtį atkir̃sti Rod atsinorėti.

dantìs atkìšti neturėti apetito: Ko sėdi dantis atkišus – valgyk, bile duoda Kri.

dantìs dė́ti (padė́ti, džiáuti, padžiáuti Švnč, Vrn) ant lentýnos badauti: Šįmet su darbais blogai, reikės dantìs padė́ti ant lentýnos Mrj. Ateis žiema – ir dėk dantis ant lentynos... rš.

dañtį (ant ko) galą́sti (gelą́sti)

1. pykti, apmaudą griežti: Aš seniai ant jos dañtį gelándu Rdm.

2. tykoti, trokšti, geisti: Aš jau seniai dañtį galándu ant jūsų vyšnių, gal parduosit? Jnš.

dañtį (dantìs) gélti

1. patikti: Brolis seniai ant jos dañtį gẽlia Gs.

2. rūpėti: Jam net dantį gelia, kas to[je] triobo[je] gal būt BsMtII44. Dėl jūsų pelno mano dantis negelia Sim.

dañtį giẽžti Vlkv pykti.

dantų̃ griežìmas; R aimanavimas: Ten bus verksmas ir griežimas dantų DP73.

dañtį (dantimìs) gríežti pykti, kerštauti: Griežiu dantimis SD451. Jonas ant manęs seniai dañtį gríežia Jnš. Kad juos nebaudi – juokiasi, kad baudi – dantimìs tik gríežia K.Donel.

dantìs išdègti gauti (ką): Ten nuejęs, dantų neišdegsi Šv.

dañtį išmèsti Varn padaryti abortą.

dantų̃ išplikìmas ko nors gavimas: Ne dėl dantų̃ išplikìmo einu [pas vaikus] – paveizėti, kaip gyvena Krš.

dantìs išplìkti gauti (ką): Žinoma, ten nuvažiavęs ir išplikai dantis Šlv. Išplìksi dantìs iš tokio pavydo! Užv.

dantìs ištèpti

1. gauti (ką): Išvažiavo, kur alų dirba, arielką varo, ale dantų̃ neištẽpę ir sugrįžo Krkn.

2. duoti kyšį: Sauso nieks neklauso, ištèpk dantìs – visi klausys Pvn.

dantìs ištvìlkti gauti (iš šykštuolio): Ten žmonės kaip titnagai (šykštūs), nėkas ten dantų̃ neištvìlksta Brs.

dantìs kabìnti (pakabìnti) ant lentýnos (į gémbę, į ×bal̃kį) badauti: Lauk, dantìs į bal̃kį pakabìnęs Kal. Dantìs ant lentýnos pakabýsim Kt. Šiandien valgysam, rytoj dantis į gembę pakabysam BzF53.

dantìs káišioti

1. šaipytis: Ar nesustosi dantų̃ káišiot! Vdk.

2. priešintis, šiauštis: Juk vis nusileidžiu, ir tu nekaišiok dantų Grk.

dantìs (ant ko) láidyti nuolat juoktis, tyčiotis: Kaip laido ant jos dantis, taip laido Žem.

dañtį mèsti netekėjusiai turėti vaiką: Ana jau yra dañtį mẽtusi Brs.

dañtys niẽžti ima noras (pasakyti): Ką išgirstu apšnekant, dañtys niẽžta ką pamauti (teisybę pasakyti) Krš.

dantų̃ nesuriñkti prisitrenkti, prisimušti: Nesisiutink: nulėksi nu laiptų, dantų̃ nebesuriñksi Krš.

dantìs pakabìnti

1. iš ko nors juoktis, tyčiotis: Visi dantìs pakabìnę ant tų mergų Krš. Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate Žem.

2. neturėti apetito, blogai valgyti, ėsti: Kažkodėl karvės dantis pakabinę, rodos, ir pataikiau šerdama, ir ką Srv.

dantìs pardavinė́ti juoktis, šaipytis: Pardavinė́k, pardavinė́k dantìs, ar neišdauš kas tus kaltus Krš.

dantìs parė́sti (praė́sti) labai įgusti: Jau jis dantis ant to praėdęs Kb. Anas ant to darbo dantis parėdęs Ds.

dantìs praválgyti (parválgyti) (kuo, ant ko) labai įgusti: Ant šito dantìs jau parválgiau Lš. Dėl sviesto gerumo manęs neapgausi – dantìs sviestu praválgiau Mrj.

dantìs ródyti

1. šaipytis, juoktis: Neródyk dantų̃, vis tiek niekas nepirks Gs. Suėjo ir ródys dantìs per mielą dienelę! Alk. Petras ėjo rimtai, nes neturėjo mados rodyti dantis su mergoms Žem.

2. priešintis, šiauštis, burbėti: Neina prie darbo, tik dantis rodo Jnš. Rodo dantis kaip vilkas rš.

3. būti akivaizdžiam, matytis: Vargas rodė dantis iš visų kampų V.Kudir.

dantìs suskaitýti primušti: Palauk tu man, aš tau dantis suskaitysiu! Skd.

dañtį skaudė́ti rūpėti: Jai seniai jau dantį skauda, kaip tą suknelę nusipirkt Lkš.

dantìs statýti (prieš ką) atsišnekėti: Juozukas nei vienam nenusileidžia: jis prieš visus dantis stato Prn.

dantìs suim̃ti nutildyti, nuraminti: Jei aš tau (mažam vaikui) nesuimsiu dantų, tai nekur aš būsiu Lp.

dañtį (dantìs) sukándus kantriai, per jėgą, įtemptai (kentėti, tylėti): Baisiai nesmadoja man jų tvarka, ale tik tyliu dañtį sukándus, ir tiek Užp. Dantìs sukándęs kenčia ir tyli Gs.

dantìs susiriñkti sáujon būti primuštam: Dantìs susiriñko sáujon, kap netylėjo Arm.

dañtį už dañtį sakoma apie kerštą: Girdėjot, jog pasakyta yra: akį už akį ir dantį už dantį BtMt6,38. dañtį užkalbė́ti; dantìs užkalbinė́ti Btr stengtis įtikinti, apkvailinti: Ko čia sveikam dañtį ùžkalbi – kaltas esi, ir tiek! Rgv.

dantìs užrìšti (užkìšti; LzP) priversti tylėti, nutildyti: Užrištì dañtys, nebegali loti Krš.

dantų̃ viršū́ne nelabai (prašyti): Gal viršū́ne dantų̃ prašei, kad neatėjo Mlt.

gerùs dantìs turė́ti Skr iškalbingam, sąmojingam būti: Gerus dantis turi, jo niekas neperkalbės Jnš.

į dañtį įtvìnti įstrigti: Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: „Nužudė, nužudė!“ Žem.

į dantìs ver̃sti smarkiai gerti: Paėmęs pilną taurę vertė sau į dantis Žem.

ikì dantų̃ smarkiai (apsiginklavęs): Daug drąsių kovotojų ir vadų žuvo nelygioje kovoje su gausesniu ir iki dantų apsiginklavusiu priešu rš.

iš dantų̃ neiškrìsti Skr būti apkalbamam.

iš nósies lig dantų̃ labai nedaug: Ans težino iš nósies lig dantų̃ Vkš.

kaĩp per dantìs neaiškiai, nenoromis: Šnekėjo, bet tik kap per dantìs Lp.

nè ant dañčio nepatinkamas: Kap regėt, ne ant dañčio tau šitas valgymas Vrn.

ne dantimìs jokiu būdu (neištraukti): Kad įkalė kuolą, nė dantim neištrauksi Rm.

per dantìs (dañtį) tráukti (patráukti) apkalbėti, pajuokti, pašiepti: Jis visus per dantìs tráukia Dkš. Jis visados buvo ant juokų laikomas ir per dantis traukiamas V.Piet. Jis norėjo jūreivių samdytą agentą patraukti per dantį rš.

po dantų̃ (dančiù, dantimìs) patinkamas: Imkit, sūrelis minkštas, jau jum kap tik po dantų̃ Gs. Tavo košė, matyt, jam ne po dantimì Lš. Jiem Petriukas toks tai po dančiù Pc.

pro dantìs neaiškiai, nenoromis: Jis pro dantis pasveikino rš.

šaltaĩs dantimìs juõktis (pasijuõkti) sakoma besijuokiančiam iš ko, linkint jam bloga: Kad tu juoktais šaltais dantimi! Rod. Pasijuoksi šaltais dantim, palauk! An. tar̃pu dantų̃ laikýti tylėti, nepasakyti: Kaip tai buvo, pasakysiu, tarpu dantų nelaikysiu Gmž.

už dantų̃ kliū́ti Jnš apkalbėti.

už dantų̃ liež(i)ùvį turė́ti (laikýti, prilaikýti) paslapties nepasakoti: Laikýk liežiùvį až dantų Trgn. Turėk liežuvį už dantų Sim. Laikýk liežùvį už dantų̃ ir gyvensi gerai Krš. Ar tamsta negali liežùvio prilaikýti už dantų̃ Krš.

vil̃ko dantìs be stiklo žibalinė lemputė: Uždek vil̃ko dañtį, jau temsta Sv.